DUOBELĖS MIESTO ISTORIJA

Dabar apgyvendinta Duobelės miesto teritorija iš pradžių formavosi dešiniajame Berzės upės krante, Duobelės piliakalnio apylinkėse. Archeologiniai radiniai byloja, kad žmogaus pėdsakai šioje teritorijoje konstatuojami jau pirmajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Pirmieji nuolatiniai teritorijos gyventojai buvo žiemgaliai – viena iš genčių, kuri priešistoriniais laikais apsigyveno Latvijos teritorijoje.

Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų kronikos byloja apie tai, kad laikotarpiu, kuris dabar vadinamas vėlyvuoju geležies amžiumi, Duobelėje buvo galingų įtvirtinimų. XIII a. kryžiuočiai nuo Vakarų Europos užpuolė žiemgalių žemes, taip pat Duobelę. Kronikose bylojama, kad vietiniai gyventojai išgyveno kelis baisius užpuolimus. XIII a. pabaigoje Duobelės teritorija galutinai buvo perduota Livonijos ordinui.

1335 metais Duobelėje pradėtos Livonijos ordino mūrinės pilies statybos. Laikui bėgant Duobelės pilis tapo vienu iš Livonijos ordino administracinių centrų. Pilyje gyveno komtūras – valdytojas, kuris rūpinosi pilies ir jos gyventojų aprūpinimu ir kaip administratorius valdė aplinkui esančią teritoriją. Aplink pilį susiformavo Duobelės miestas. XV a. pabaigoje gyventojų buvo tiek daug, kad jų poreikiams patenkinti Berzės upės kairiajame krante buvo pastatyta bažnyčia. Kartu su bažnyčia susiformavo ir Turgaus aikštė – dabartinis Duobelės miesto centras.

XVI a. šeštajame dešimtmetyje nustojo egzistavusi Livonijos sistema ir Duobelė buvo perduota naujai suformuotai Kuržemės-Žiemgalos hercogystės teritorijai. Pilis tapo hercogų giminės nuosavybe. Nuo 1643 iki 1649 metų Duobelės pilyje gyveno hercogienė Elizabetė Magdalena (1580-1649). Jos pageidavimu pilyje buvo atlikti kai kurie tvarkymo darbai ir suformuoti platūs sodai. Hercogienė pasižymėjo savo pomėgiu auginti ir rinkti gydomąsias žoleles, ruošti iš jų gydomąsias ir kosmetines priemones. Anuo metu Duobelės pilyje buvo ir Duobelės dvaras. Pilyje ir dvare dirbo įvairių amatų meistrai, hercogienės gydytojas ir vaistininkas.

1795 metais Duobelė kartu su visa Kuržemės-Žiemgalos hercogyste perėjo Rusijos imperijai. Po kelių karų ir suniokojimo Duobelės pilis palaipsniui sugriuvo. Tuo tarpu Duobelės centras formavosi kitame Berzės upės krante aplink bažnyčią ir Turgaus aikštę. Seniausiuose žinomuose Duobelės miesto planuose matoma, kad XIX a. viduryje Duobelėje buvo šešios didesnės gatvės ir miesto statybos daugiausia koncentravosi aplink Turgaus aikštę ir šalia jau esančių gatvių.

Miesto teises Duobelė įgijo laikotarpiu nuo 1917 iki 1919 metų. 1920 metų sausio mėnesį įvyko pirmieji Duobelės tarybos rinkimai. XX a. antrajame ir trečiajame dešimtmečiuose miesto savivaldos dalyviai aktyviai sprendė įvairius socialinius, ekonominius ir kitus klausimus. Šiuo metu miestas staigiai plėtėsi, padidėjo gyventojų gerovės lygis. XX a. antrojo dešimtmečio antroje pusėje per miestą buvo pratęsta geležinkelio linija, kuri Duobelę sujungė su didžiausiais ekonominiais centrais – Jelgava, Liepoja, Ryga. Pastebimai padidėjo miesto gyventojų skaičius.

XX a. antrojoje pusėje Duobelėje pradėjo veikti kelios gamyklos, dėl kurių miestas žinomas ir dabar. XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje šeštojo dešimtmečio pradžioje Duobelėje pradėjo veikti chemijos gamykla „Spodrība“. XX a. septintajame dešimtmetyje pradėjo veikti gamykla, kurios dabartinis pavadinimas yra  „Dobeles dzirnavnieks“.

XX a. devintajame dešimtmetyje Duobelės miestas pradėjo atgauti savo istorinę formą, kuri buvo pakeista Tarybų Sąjungos laikais. Kai kurioms gatvėms buvo grąžinti istoriniai pavadinimai. Buvo išmontuota dauguma Tarybų valdžios pastatytų paminklų. Šiuo metu mieste išaugo įvairių įmonių ir parduotuvių skaičius. 1996 metais aikštėje prieš pilies griuvėsius buvo atidengtas atnaujintas Karlio Zemdegos Duobelės Išsivadavimo paminklas. Jis skirtas per Pirmąjį Pasaulinį karą ir po kovojusiems ir žuvusiems už Laisvę paminėti. Iš pradžių paminklas buvo pastatytas 1940 metais, tačiau vėliau sunaikintas. XX a. aštuntajame-devintajame dešimtmečiuose buvo pasiekta, kad paminklas būtų atnaujintas.